- džiūktelėti
- džiū́ktelėti, -ėja (-ia), -ėjo žr. džiūkštelėti 1: Džiū́ktelėjau par kuprą, tai kaip žaibas nulėkė vaikas Vkš. Džiū́ktelėjau žalga ir užmušiau antį Ėr. Dribdamas kad džiū́ktelėjo ant lentų ir išsimušė petį Ėr. Nelįsk, džiū́ktelės durės – kaktą parskels Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
